|
|
|
Kodėl kenčiame?
Kodėl kenčiame?
Kančia yra tokia pati iliuzija kaip ir sapnas. Sanskrito kalba tai vadinama maya, bet jūsų tikroji prigimtis yra sat, chit ir ananda - egzistencijos absoliutas, žinojimo absoliutas ir palaimos absoliutas. Jumyse nėra nežinojimo, nes jūs pats esate žinios- kiekvienas žmogus yra Dievo atvaizdas. Bet jūs pamiršote šį panašumą ir pradėjoje tapatintis su sapnais (svajonėmis).
Kol jūs egzistuojate kūno pavidalu, vyksta karmos atoveiksmis. Niekas nevyksta be priežasties. Pažiūrėkite į šį augalą. Jis atsirado kaip pasekmė.Egzistuoja du dalykai: priežastis ir pasekmė. Kartais mes negalime pamatyti priežasties, bet visada galime pamatyti pasekmę.Šiuo atveju pasekmė yra šis gražus augalas ir šios gėlės. Bet mes nežinome kas pasodino priežastį, nors suprantame, kad kažkas turėjo tai padaryti. Priežastis ir pasekmė yra viena.
Daugelį religijų jungia idėja, kad žmogus privalo kentėti ir būti nubaustas. Pavyzdžiui katalikų tikėjime egzistuoja pragaras ir skaistykla. Jogos filosofija moko karmos įstatymo, kur kiekvienas žmogus kenčia dėl savo paties blogų poelgių. Vistik, žmonės kenčia dėl savo pačių nežinojimo, nesugebėjimo suprasti kas jie tokie yra ir dėl ko gyvena. Atrodytų, kad žmogaus blogus poelgius sąlygoja nežinojimas. Išeitų, kad kiekvienas žmogus gimė absoliutaus nežinojimo būsenoje ir privalo kentėti. Mes kenčiame, kol surandame tiesą. Kodėl taip yra?
Swami Vishnu-devananda: Pats nežinojimas yra iliuzija. Skausmas yra iliuzija. Nėra nei nežinojimo, nei skausmo. Paprastas pavyzdys: praeitą naktį jūs nuėjote miegoti ir puikiai išsimiegojote.Prieš užmiegant, jūs sapnavote. Tarkime, kad jūs sapnavote tigrą, puolantį jus miške.Taigi, ką jūs sakėte? Na, tai sapnas. Aš galiu pamiršti tai ir miegoti. Jūs to nepadarėte, ar padarėte? Ne, sapne jūs pradėjote bėgti dėl savo gyvenimo. Ir kaip ilgai jūs bėgote? Kol pabudote iš sapno. Kas atsitiko, kai pabudote? Tigro nebebuvo, nebebuvo ir skausmo. Na, tai iliuzija. Dabar jūs galite juoktis, bet ne sapno metu. Ji mano žmona. Jis mano vyras. Tai sapnas. Kas yra žmona? Kas yra vyras? Kasdien jūs išeinate į gatvę, matote šimtus tūkstančių žmonių. Vieną žmogų sutinkate tokį, apie kurį svajojote. Taip, tai ta svajonių mergaitė, kurios jūs ieškojote. Na, tai tas žmogus, kurį aš privalau turėti. Nuo to momento kažkas pasikeičia. Nuo to laiko jis turi nešti gėlių: “Aš tave myliu brangioji“ , nusilenkiate jai ir juokiatės, kai juokiasi ji. Ji turi verkti, kai verkia jis, o jis kartoja mantrą “Aš myliu tave, brangioji; aš myliu tave, brangioji“ - kiek kartų jis turi kartoti šią mantrą?
Tai tik svajonė, kosminis žaidimas, žinote. Kitą dieną jūsų žmona pabėgs su kitu vyru, o jūs verksite. Ir įsivaizduokite, kad ji pabėgo su pinigais, su daug pinigų, ir verksite dar labiau, bet ne dėl jos, o dėl pinigų. Dabar įsivaizduokite, kad įvyko avarija ir jos meilužis užsimušė. Prieš tai verkėte, kad ji turėjo kentėti, dabar kuomet ji kenčia - jūs juokiatės. Žmogus išlieka tas pats. Dabar mantra iš “Aš myliu tave, brangioji“ pasikeitė į “Eik pragaran, brangioji.“ Tai taip pat tik sapnas. Žiūrint iš kosminio taško, nėra jokios kančios, jokio skausmo, tiktai iliuzija. Jūs siejate tai su įrančiu kūnu; tai yra nežinojimas, kurį jūs paminėjote.
Tiek, kiek jūs tapatinate save su kūnu, vyksta karmos atoveiksmis. Taip kaip fizikoje, kiekvienas veiksmas turi atitinkamą ir priešingą atoveiksmį. Šis įstatymas galioja visur. Raketa kyla į viršų, nes gauna priešingą smūgį. Jeigu aš metu kamuolį, kamuolys atšoka į mane. Jei aš paduodu stiklinę vandens mirštančiajam, paaukodamas savo gerovę, tuomet aš gausiu vandens, kai man to labiausiai reikės. Arba, įsivaizduokime, kad aš pavagiu vandenį iš to, kuriam jo labiausiai reikia. Aš išgeriu vandenį, priversdamas jį kentėti, tuomet kada nors aš nebegalėsiu gerti, netgi jei vanduo bus mano rankose. Niekas neatsitinka be priežasties. Pažiūrėkite į šį augalą. Jis atsirado iš priežasties. Egzistuoja du dalykai: priežastis ir pasekmė. Kartais mes negalime pamatyti priežasties, bet visuomet galime matyti pasekmę. Šiuo atveju pasekmė yra šis gražus augalas ir šios gėlės. Bet mes nežinome kas pasodino priežastį, nors žinome, kad kažkas turėjo tai padaryti.
Priežastis ir pasekmė yra vienas ir tas pats. Priklauso nuo kurio atskaitos taško jūs pradėsite. Paimkime pavyzdį. Ši stiklinė yra apvali. Dabar pasakykite man, kur yra šios apvalios stiklinės pradžia? Tarkime, kad turi būti pradžia. Taigi, jei aš pasakysiu, kad čia yra pradžia, tuomet kur yra pabaiga? Pradžia ir pabaiga prasideda tame pačiame taške? Tai priklauso nuo jūsų požiūrio. Jei jūs žiūrėsite pagal laikrodžio rodyklę pradžia bus ten, kur pabaiga, o jei žiūrėsite prieš laikrodžio rodyklę, tuomet pabaiga taps pradžia. Tai, kas vadinama priežastimi ir pasekme priklauso nuo to, kaip jūs tai interpretuojate. Priežastyje slypi pasekmė, o pasekmėje priežastis. Sėkla talpina medį, o medis - sėklą. Medis yra ateities priežastis.
Žinote, viskas priklauso nuo to kaip jūs į tai pažiūrėsite.Taigi, todėl mes ir negalime išspręsti šios visatos problemų tiktai uždavinėdami klausimus. Kodėl Dievas sukūrė šį pasaulį?Jeigu Jis jį sukūrė, tuomet kada ? Po to kyla klausimas, ką jis veikė iki to? Klausimų gali kilti begalė. Pagrindinis dalykas, kurį turime suprasti yra tas, kad niekas neatsitinka be priežasties. Jūsų egzistencijos sėkla turi būti priežastis. Kodėl jūs visi gimėte šalyje, kur visko yra apsčiai? Kodėl jūs negimėte Bangladeše, Ruandoje ar Etiopijoje? Kur milijonų milijonai vaikų badauja ir miršta?
Tėvai netgi negali verkti dėl savo mirštančių vaikų. Jie žino, kad jų vaikai mirs po keleto dienų ar keleto savaičių. Visi jie panašūs į skeletus. Aš tai mačiau Bangladeše. Indija atsisakė duoti maisto tiems žmonėms - apie 10 milijonų pabėgėlių mažoje teritorijoje. Ten nėra nei vandens, nei elektros, nei maisto. Mirę ir mirštantys vaikai, jų kūnai guli purve ir visur mėtosi. Kai kurie jų jau yra mirę, kai kurie -bemirštantys, o jų tėvai, esantys šalia jų, neverkia. Ten nėra vandens netgi ašaroms.O čia vaikai gauna visą reikiamą dėmesį, kodėl taip yra? Ar Dievas tuo domisi?
Jei viską sukūrė Dievas, kodėl tuomet jis sukūrė tiek daug milijonų kenčiančių sielų, kai tuo pat metu kiti vaikai gimsta pilyse su sidabriniu šaukšteliu burnoje?Kokia viso to priežastis? Jeigu Dievas yra viso ko priežastis, tuomet už viską mes turime kaltinti jį. Bet Dievas yra bešališkas, kaip saulė. Saulė vienodai šviečia bet kokiomis sąlygomis. Saulė šviečia virš turtuolio baseino ir virš lūšnos, pilnos purvo. Jai nėra skirtumo tarp baseino ir purvino vandens.Ji šviečia vienodai. Taip pat yra ir su Aukščiausiaja malone; malonė yra visur. Ji šviečia visų mūsų širdyse. Bet mes užsimerkiame ir apsimetame, kad Jo nematome. Net neapsimesdami, mes netikime, kad Jis yra mumyse. Mes tikime, kad Dievas yra kažkur ir mus baudžia arba apdovanoja. Bet tai negali būti Dievas, kuris mus tik baudžia vien dėl to, kad mes negarbiname jo. Tuomet jis būtų didžiausias diktatorius! Perskaitykite klausimą dar kartą.
“Daugelį religijų jungia idėja, kad žmonės privalo kentėti, būti baudžiami; pvz. katalikų tikėjime, tai įkūnija pragaras, skaistykla.“
Swamiji: gerai, apsistokime ties šiuo klausimu.Daugelis religijų tiki pragaru ir dangumi. Kyla klausimas: kas gi yra atsakingas už pragarą ir dangų? Įsivaizduokime, kad aš sukūriau robotą, poną Roboti. Ką jūs kaltinsite jei robotas ką nors užmuš? Kūrėją, ar ne? O įsivaizduokite, kad robotas keliauja visus užmušinėdamas, ir jūs pagalvosite, kad tas žmogus, kuris sukūrė tokį robotą, greičiausiai yra monstras. Taigi, Dievas sukūrė Hitlerį. Dievas taip pat sukūrė ir Jėzų. Koks gi yra skirtumas tarp vieno kūrinio ir kito? Ar visa atsakomybė atitenka Dievui? Įsivaizduokite, kad jūs negalite tinkamai pasielgti ir jus nusiunčia į pragarą amžiams! Ką reiškia amžiams? Neribotą laikotarpį ateityje jūs turėsite kentėti, nes jūs gyvenate šimtą metų. Penkiasdešimt metų iš to šimto jūs praleidžiate miegodamas. Vaikystė jau praėjusi lyg sapnas. Po to ateina senatvė, jūs sėdite vežimėlyje iškaršęs ir su intraveniniu maitinimu, ir netgi negalite ištarti savo vardo. Per keleto metų laikotarpį, vadinamą jaunyste, hormonai yra labai intensyvūs, kraujo spaudimas aukštas ir tai vadinama gyvenimu. Kadangi per tokį trumpą laiko tarpą jūs negalite labai gerai išmokti visų šių etinių ir moralinių pamokų, ar tai reiškia, kad jūs būsite nubaustas amžiams? Ar būtų teisinga jei Dievas taip pasielgtų? Ir jei aš jo negarbinu, jis nusiųs mane į pragarą? Tai panašu į diktatorių. Jo rankose visa galybė. Taigi tai neteisybė, jei sakysime, kad Dievas nieko nesukūrė. Jis pats demonstruoja šį skirtumą. Dabar pakalbėsime apie išvadas. Kodėl gi žmonės kenčia. Kančia yra tokia pati iliuzija kaip ir sapnas.Sanskrite tai vadinama maya , bet jūsų tikroji prigimtis yra sat, chit ir ananda, t.y. egzistencijos absoliutas, žinojimo absoliutas ir palaimos absoliutas. Jumyse nėra nežinojimo(nemokšiškumo), nes jūs pats esate žinios - kiekvienas žmogus yra Dievo atvaizdas. Bet jūs tai pamiršote ir pradėjote tapatinti save su svajonėmis.
Pateiksiu jums paprastą pavyzdį, kad suprastumėte kaip ši iliuzija veikia. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas iš jūsų matėte nors vieną filmą savo gyvenime. Kai kurie filmai gąsdina. Pavyzdžiui prieš keletą metų aš buvau Londone. Tuo metu rodė “Egzorcistą“. Aš norėjau pamatyti kaip tokius filmus stato, nes kai aš buvau jaunas, mano dėdė buvo mantravadi , tikras egzorcistas. Mano namuose dėdė kiekvienos naujos mėnulio fazės metu naktimis giedodavo įvairias mantras; pats kontroliuodavo įvairias dvasias. Staiga paprasta namų šeimininkė tampa laukine.; prireikia 5-10 žmonių jai nulaikyti.Ji taip išalksta, kad jai prireikia tiek maisto, kiek užtektų 12-15 žmonių ir jį ji suvalgo per keletą minučių. Aš negalėjau suprasti visų šių dalykų, nes buvau jaunas. Žinojau, kad maistas keliauja tik viena kryptimi-per burną patenka į skrandį, po to į mažąjį žarnyną, colon ir t.t. Kai siela sugrįžta atgal, moteris vėl tampa normalia namų šeimininke. Po penkiolikos minučių ji sugrįžta ir valgo normalius pietus. Šis reiškinys sukėlė sumaištį manyje. Kas atsitiko su maistu? Kur jis pradingo? Vaikystėje daugelį kartų aš mačiau tokius dalykus. Viso to paaiškinimui nėra jokio mokslinio ar loginio paaiškinimo.
Kai išgirdau, kad šis filmas sukėlė sensaciją, aš paprasčiausiai norėjau sužinoti kaip jie tai padaro. Taigi, mes visi įšokome į taksi ir nuvažiavome jo pažiūrėti. Viena mergina iš Kalifornijos, pasakė, kad ji važiuos žiūrėti filmo tik tuomet jei ir aš važiuosiu. Ji nepasakė nenorinti to žiūrėti viena. Aš jos paklausiau, ko gi ji bijanti. “Tu gi nesi kokia laukinė, žinai, kad filmai kuriami Holivudo studijose. Filmas - tai šviesos ir šešėliai, ir tu žinai, kad tai tik iliuzija.“ Ji atsakė:“Taip, Swamiji, tai iliuzija.“ Šviesa užgeso ir staiga ekranas atgijo, žmonės mėtėsi pupų sriuba, lova pradėjo siūbuoti ir t.t. Toji mergina pradėjo rėkti. Aš jai bakstelėjau alkūne. Ir užsimerkė ir pasakė:“tai iliuzija, tai tik iliuzija.“ Po to ji atsimerkė ir vėl pradėjo rėkti. Ji -išsilavinusi, viską intelektuliai supranta, bet vistik negali atskirti iliuzijų. Ji tampa iliuzijos dalimi.
Taigi, taip pat ir ši visata yra iliuzija! Mes visi vaidiname šį vaidmenį. Mes esame kosminės iliuzijos, vadinamos maya, dalis. Jei jau paprastas filmas gali sukelti tiek problemų, tai kokių problemų gali iškilti dėl kosminės maya iliuzijos. Štai kodėl taip kalba Krišna Bhagavad Gitoje: “ O, Arjuna , labai sunku nugalėti šią kosminę iliuziją. Tik tą, kuris atsiduos man, aš išgelbėsiu.“ Jūs neturite jokios galios. Esate kaip žmogus, verkiantis sapne. Vienintelis būdas padėti tokiam žmogui, tai pažadinti jį. Tik Dievas gali pažadinti mus iš šio kosminio sapno. Mūsų protas taip pat yra maya, individualusis maya ir Siva yra Aš. Protas dirba kiekvieną dieną, apgalvodamas įvairius dalykus. Jūs matote merginą ir vadinate ją savo žmona. Vadovaudamasis šia mintimi, jūs vaidinate vyrą. Po to gimsta vaikai, o jūs sakote, tai mano vaikai ir jūs žaidžiate šia mintimi.Ir toliau mes tik tęsiame žaidimą, niekada nebandydami atpažinti tikrojo Aš. Toks tat yra skirtumas tarp Dievą suprantančios (priėmusios) sielos (God- realized soul) ir paprasto žmogaus. Tai yra viskas ir nieko daugiau. Dievą suvokęs žmogus taip pat gali turėti iliuzijų, bet jis jose nedalyvauja - tik esti liudininku, visko stebėtoju.
Taigi Dievas turi du aspektus: statinį ir kinetinį. Šiva ir Šakti (Siva and Shakti) yra Dievo įrodymas ir jam būdinga prigimtis. Jūs negalite pasakyti, kodėl Dievas kuria arba kodėl egzistuoja iliuzija, todėl, kad klausimas “kodėl“ egzistuoja tik jūsų mintyse. Kai jūs pabundate iš sapno, klausimų nebelieka. Kai jūs atsibundate ketvirtojoje stadijoje, jūsų sapnas pradingsta, skausmas išnyksta. Jūs suprantate, kad “aš niekada negimiau, nebuvau sukurtas, niekada neegzistavau. Aš visada esu transcendentinėje būklėje. Aš visada esu toje aukščiausioje būklėje.“
Taigi nėra nei nežinojimo, nei pragaro, nei dangaus. Dangus ir pragaras yra tik jūsų supratime.
Dar vienas paprastas pavyzdys-aš tik papasakosiu jums savo istoriją. Brenas ir aš skridome iš Tel Avivo į Kairą per Sueco kanalą. Su savimi aš turėjau daug amunicijos - taip vadinamų medetkų. Mes užpildėme skrydžio planą į Nikosiją. Kai jau buvome nuskridę 50 mylių, staiga pakeitėme kursą. Čia pat išgirdome balsą, sakantį: “prašome grįžti į pradinį kursą, nes jums gresia pavojus būti nušautiems.“ Tada aš pasakiau:“prašau sudaryti mums naują skrydžio planą per Egiptą per Sueco kanalą. Israelis atsakė:“Jūs negalite ten skristi tiesiogiai, nes būsite nušauti.“ Tada aš atsakiau:“daug žmonių žuvo kariaudami, o mes, du žmonės, esame pasiruošę mirti taikos vardan.“
Po to aš išjungiau radiją. Jie atsiuntė mums mažą lėktuvą, kuris skrido taip arti mūsiškio, kad mes galėjome matyti pilotą. Niekada anksčiau taip nebuvome skridę. Aš galėjau matyti Izraelio karinį lėktuvą, sakantį man “apsisuk, apsisuk.“
Tuo metu mes buvome netoli Sueco kanalo. Staiga įvyko staigus sprogimas, lėktuvas pradėjo siūbuoti, o aš praradau kontrolę, “O, dieve, mus pašovė, Brenai, medituokime.“ Pamaniau, kad lėktuvas dūžta, bet po keleto minučių jis išliko toks pat. Pilotas atidavė mums lėktuvo sprogmenis, po to žuvo.
Mes perskridome Sueco kanalą. Išmėtėme lapelius ir gėles. Mes “užbombordavome“ juos, po to nuskridome į kitą pusę. Mes išvydome abiejų šalių kareivius, gyvenančius dykumoje, apkasuose. Tai buvo taip nuobodu, ir staiga atskrido gražus spalvotas lėktuvas, pradėjo mėtyti atsišaukimų lapelius ir jie nubėgo jų rinkti.
Po to mes nuskridome į Egiptą. Jie galėjo mus nušauti, nes skrydžiai per Sueco kanalą buvo uždrausti.Iki Kairo buvo likę apie 100 mylių, kai beliko 50 ar 60 mylių iki Kairo, mes paskambinome tuo pačiu klausimu. “Prašome pateikti mums nusileidimo instrukcijas.“ Išgirdome triukšmą. “Kas davė jums leidimą, jums negalima čia atvykti.“ Trys ar keturi lėktuvai sukiojosi aplink mus, kaip sename filme, kur traukinio vagonai su aplink jojančiais indais. Mes jiems pasakėme: “prašome atšaukti savo lėktuvus ir duoti mums leidimą.“ Galiausiai jie sutiko. Tik nusileidę mes įteikėme jiems gėlių ir stengėmės įteikti jiems taikos atsišaukimų lapelius. Bet jie nieko neėmė. Tuoj pat privažiavo džipas ir jie paprašė mus lipti į jį.Visur stovėjo stebintys kareiviai. Dieve mano, koks priėmimas!
Mes išvydome Gadafio ir Assado iš Sirijos portretus. Mes atvykome grynai netinkamu metu. Assado ir Gadafio lėktuvai jau turėjo atskristi, o Sadatas iš Egipto buvo atvykęs jų pasitikti. Taigi, priėmimas buvo skirtas ne mums.
Mums užrišo akis ir kažkur vežė maždaug valandą laiko. Jie atvedė mus į mažą priėmimo kambarį ir atrišo akis. Po to jie atskyrė mus vieną nuo kito ir pradėjo apklausą. Pirmasis klausimas buvo toks: “Ką jūs sutikote būdami Izraelyje?“ Aš atsakiau, kad sutikau daug žmonių. Užvakar į mūsų paskaitą atėjo apie 400 žmonių.
“Su kuo jūs susitikote?“ Galvoje jis turėjo pareigūnus.
“Aš norėjau susitikti su Golda Meir, premjere, bet ji buvo užsiėmusi. Tuo metu gynybos ministras buvo Moshe Dayan, bet jis taip pat neturėjo laiko“
Tada jis pasakė,“ Mes sakėme jums neskristi čia.“ “Taip, jūs sakėte, bet aš gavau kitą nurodymą iš kitos dimensijos.“ Be abejo, jis, kaip ir visi jie, užsirašė viską su kuo aš buvau susitikęs. Po to jie užklausė apie Bren Jacobson.
“Ar tu pasitiki juo?“
“Žinoma, aš pasitikiu juo.“
“Ar tu žinai, kad jis yra žydas.“
“Taip, žinau.“
Planetos Žemės pase yra visų religijų simboliai, įskaitant kryžių ir Dovydo žvaigždę. Islamo simbolis taip yra. Jie paklausė manęs kodėl ir aš atsakiau: “Aš tikiu visomis religijomis; viskas yra viena.
Tai užtruko 2-3 valandas. Po to jis paprašė manęs pasirašyti apačioje. Aš pasirašiau net neskaitęs.
“Ar nenorite perskaityti? Kadangi rytoj jūs būsite teisiamas, prašau viską perskaityti.“
Aš atsakiau:“Aš pasakiau tiesą, o ką jūs manote, tai jau jūsų problema. Ir vėl jie nuvedė mane į mano celę. Ten aš buvau pats su savimi, jie uždegė ryškią šviesą ir atnešė man maisto. Po 2 ar 3 valandų atėjo Brenas. Jie vėl užrišo mums akis ir nuvedė į kitą kambarį.
Visi langai buvo uždaryti. Mes nežinojome kiek ilgai mums teks būti šiame Egipto kalėjime. Bet mums tai nebuvo problema, nes, kaip jūs žinote mes esame jogai. Jie nešė mums vegetarišką maistą; mes galėjome medituoti ir daryti asanas ir pranajamą. Brenas pradėjo užsiiminėti Surya Namaskar, o aš pradėjau skaityti knygas ir t.t. Aš žinojau, kad šioje vietoje yra slapto pasiklausymo prietaisai, todėl pradėjau cituoti Koraną.
Kitą dieną jie mus nufotografavo ir paėmė pirštų antspaudus. Po to pasakė mums: “Mes sužinijome, kad jūs atvykote su taikos misija, ir dabar tris dienas jūs Būsite Egipto Vyriausybės svečiai. O po 3 dienų galėsite išvykti. Taigi, jie nuvežė mus į Nile Valley ir Hiltoną. Mes puikiai priešpiečiavome valtyje. Jie viską ypatingai paruošė pareigūnų klube. Tai buvo pirmas kartas, kai jie priėmė žydą į pareigūnų klubą.
Vėliau jie nuvežė mus prie Piramidžių ir jodinėjome kupranugariais. Mes buvome oficialiai priimti - su dideliais limuzinais ir eskortu, bet vakarais jie parveždavo mus atgal į kalėjimą. Mes turėjome laiko medituoti ir atlikinėti sadhana. Mes buvome labai laimingi. Paskutinę dieną jie atvyko paimti mus į kelionę po muziejus. Juose laikomos labai gražios senovinės brangenybės, po muziejų apžiūrėjimo jie pasakė: “Svami, kadangi tu rytoj išvyksti, mes norėtume, kad tu pamatytum mūsų egiptietišką kultūrą. Mes norime pasiimti tave į naktinį klubą.“
Aš atsakiau: aš esu Svamis ir nevaikštau į naktinius klubus. Bet jis vistiek reikalavo. Taigi, mes įsėdome į limuziną ir jie nuvežė mus į geriausią naktinį klubą. Aš niekada anksčiau nebuvau buvęs jokiam naktiniam klube. Jie pasodino mus geriausiose vietose ir pateikė puikiausią meniu.“Prašome užsisakyti, ką tik norite.“ Vegetarams čia buvo tik apelsinų sultys. Ir jie viską užsakė vyriausybės lėšomis.Iki prasidedant šou, mano akys buvo pilnos dūmų ir aš negalėjau kvėpuoti. Aš mieliau jau būčiau grįžęs į savo kalėjimą. Ten buvo grynas oras ir aš galėjau daryti ką panorėjęs. Čia oras mus žudė , mums tai buvo tikras pragaras. Bet jiems visa tai patiko, viską jie gavo už dyką. Nenoriai jie parvežė mus atgal apie 3 valandą.
Kitą dieną jie vėl bandė mus tikrinti ar mes kartais ne šnipai. Jie išsivežė mus apsipirkti ir pavaišino šviežiomis mango sultimis. Jie nuvežė mus į vieną vietą ir mes pamatėme keletą amerikiečių, kurie praėjusią naktį buvo naktiniame klube.Brenui buvo labai smagu sutikti kitus amerikiečius. Jis pradėjo kalbėti ir aš supratau, kad tai suorganizuota. Jie nori pamatyti ar mes neketiname perduoti jiems kokių nors žinučių. Taigi, jie tikrino mus daugelį kartų.
Galiausiai jie nuvežė mus prie mūsų lėktuvo. Jis buvo pripildytas kuro ir visi atėjo pasižiūrėti taikos lėktuvo, įskaitant ir karo pareigūnus. Prieš tai jie nuvežė mus į vietą, kur buvo gaminamos karinės transporto priemonės. Nė vienas žydas niekada nebuvo įleistas į karinę teritoriją. Bet mes su Brenu nuėjome ten be jokios baimės. Aš ketinu pasakyti du dalykus. Malonumas tampa skausmu; tas naktinis klubas tapo pačia skausmingiausia vieta, kurioje aš esu kada nors buvęs. Bet kalėjimo prižiūrėtojams ir visiems kitiems naktinis klubas buvo tarsi dangus. Taigi, vieno žmogaus dangus kitam yra kalėjimas, ir atvirkščiai.
Kitas dalykas, kurį noriu pasakyti yra tas, kad mes nuvykome į Egiptą su meile - be vizų ir pasų. Netgi žydą jie priėmė kaip garbingą svečią. Jam viskas buvo rodoma, įskaitant ir karinę ginklų gamyklą. Taip iš tikrųjų buvo. Ar dabar jūs suprantate?
Nėra nė vieno, kuris neapkęstų jūsų, jei jūs ateinate su meile. Kur aš einu su meile ir gėlėmis, aš gaunu tokį patį atsaką. Bet kaipgi mes galime sustabdyti problemą Airijoje? Užmušinėdami vieni kitus jūs niekada neišspręsite problemų. Tik meilės pagalba. Mylėk savo artimą kaip pats save.
Taigi, mes galime sukurti taiką visatoje. Bet pirmiausia mes privalome susikurti taiką savo viduje. Toks šio vizito tikslas. Religija teigia, kad egzistuoja pragaras ir dangus. Tas pats pragaras kitam yra dangus. Aš jums papasakosiu trumpą istoriją ir užbaigsiu. Istorija yra apie tai, kaip keletas žmonių nuėjo pažiūrėti kaip žmonės gyvena danguje ir pragare. Pirmiausia jie nuėjo į pragarą. Žmonės sėdėjo prie maistu padengtu stalo. Bet prie jų rankų ilgi mediniai šaukštai buvo pririšti taip, kad jie negalėjo sulenkti rankų. Jie iš paskutiniųjų stengėsi pavalgyti, o maistas liejosi ant grindų, kol jo visai neliko, o jie badavo ir kentėjo. Taigi, po to jie nukeliavo į dangų pažiūrėti kaip ten žmonės gyvena. Ten žmonės turėjo auksinius stalus, auksines kėdes, ir auksiniai šaukštai buvo pririšti prie jų rankų taip pat, kaip ir tiems, esantiems pragare. Dieve mano, kaipgi jie ketina valgyti? Bet jie mėgavosi maistu. Ir kaipgi? Jie maitino vienas kitą.
Kuomet jūs galvojate apie kitų laimę, tuomet ir yra laimė. Bet jei jūs galvojate apie save - mano laimė, mano galia, mano šis daiktas - tai vadinama pragaru. Nėra nei pragaro, nei dangaus - kaip matote, jūs patys tai susikuriate. Kai yra meilė, jūs galite maitinti vienas kitą. Taigi, maitinkime vieni kitus.“Mylėk savo artimą kaip pats save“ - šia mintimi ir užbaigsiu.
Būkime laimingi visada!
Kančia yra tokia pati iliuzija kaip ir sapnas. Sanskrito kalba tai vadinama maya, bet jūsų tikroji prigimtis yra sat, chit ir ananda - egzistencijos absoliutas, žinojimo absoliutas ir palaimos absoliutas. Jumyse nėra nežinojimo, nes jūs pats esate žinios- kiekvienas žmogus yra Dievo atvaizdas. Bet jūs pamiršote šį panašumą ir pradėjoje tapatintis su sapnais (svajonėmis).
Kol jūs egzistuojate kūno pavidalu, vyksta karmos atoveiksmis. Niekas nevyksta be priežasties. Pažiūrėkite į šį augalą. Jis atsirado kaip pasekmė.Egzistuoja du dalykai: priežastis ir pasekmė. Kartais mes negalime pamatyti priežasties, bet visada galime pamatyti pasekmę.Šiuo atveju pasekmė yra šis gražus augalas ir šios gėlės. Bet mes nežinome kas pasodino priežastį, nors suprantame, kad kažkas turėjo tai padaryti. Priežastis ir pasekmė yra viena.
Daugelį religijų jungia idėja, kad žmogus privalo kentėti ir būti nubaustas. Pavyzdžiui katalikų tikėjime egzistuoja pragaras ir skaistykla. Jogos filosofija moko karmos įstatymo, kur kiekvienas žmogus kenčia dėl savo paties blogų poelgių. Vistik, žmonės kenčia dėl savo pačių nežinojimo, nesugebėjimo suprasti kas jie tokie yra ir dėl ko gyvena. Atrodytų, kad žmogaus blogus poelgius sąlygoja nežinojimas. Išeitų, kad kiekvienas žmogus gimė absoliutaus nežinojimo būsenoje ir privalo kentėti. Mes kenčiame, kol surandame tiesą. Kodėl taip yra?
Swami Vishnu-devananda: Pats nežinojimas yra iliuzija. Skausmas yra iliuzija. Nėra nei nežinojimo, nei skausmo. Paprastas pavyzdys: praeitą naktį jūs nuėjote miegoti ir puikiai išsimiegojote.Prieš užmiegant, jūs sapnavote. Tarkime, kad jūs sapnavote tigrą, puolantį jus miške.Taigi, ką jūs sakėte? Na, tai sapnas. Aš galiu pamiršti tai ir miegoti. Jūs to nepadarėte, ar padarėte? Ne, sapne jūs pradėjote bėgti dėl savo gyvenimo. Ir kaip ilgai jūs bėgote? Kol pabudote iš sapno. Kas atsitiko, kai pabudote? Tigro nebebuvo, nebebuvo ir skausmo. Na, tai iliuzija. Dabar jūs galite juoktis, bet ne sapno metu. Ji mano žmona. Jis mano vyras. Tai sapnas. Kas yra žmona? Kas yra vyras? Kasdien jūs išeinate į gatvę, matote šimtus tūkstančių žmonių. Vieną žmogų sutinkate tokį, apie kurį svajojote. Taip, tai ta svajonių mergaitė, kurios jūs ieškojote. Na, tai tas žmogus, kurį aš privalau turėti. Nuo to momento kažkas pasikeičia. Nuo to laiko jis turi nešti gėlių: “Aš tave myliu brangioji“ , nusilenkiate jai ir juokiatės, kai juokiasi ji. Ji turi verkti, kai verkia jis, o jis kartoja mantrą “Aš myliu tave, brangioji; aš myliu tave, brangioji“ - kiek kartų jis turi kartoti šią mantrą?
Tai tik svajonė, kosminis žaidimas, žinote. Kitą dieną jūsų žmona pabėgs su kitu vyru, o jūs verksite. Ir įsivaizduokite, kad ji pabėgo su pinigais, su daug pinigų, ir verksite dar labiau, bet ne dėl jos, o dėl pinigų. Dabar įsivaizduokite, kad įvyko avarija ir jos meilužis užsimušė. Prieš tai verkėte, kad ji turėjo kentėti, dabar kuomet ji kenčia - jūs juokiatės. Žmogus išlieka tas pats. Dabar mantra iš “Aš myliu tave, brangioji“ pasikeitė į “Eik pragaran, brangioji.“ Tai taip pat tik sapnas. Žiūrint iš kosminio taško, nėra jokios kančios, jokio skausmo, tiktai iliuzija. Jūs siejate tai su įrančiu kūnu; tai yra nežinojimas, kurį jūs paminėjote.
Tiek, kiek jūs tapatinate save su kūnu, vyksta karmos atoveiksmis. Taip kaip fizikoje, kiekvienas veiksmas turi atitinkamą ir priešingą atoveiksmį. Šis įstatymas galioja visur. Raketa kyla į viršų, nes gauna priešingą smūgį. Jeigu aš metu kamuolį, kamuolys atšoka į mane. Jei aš paduodu stiklinę vandens mirštančiajam, paaukodamas savo gerovę, tuomet aš gausiu vandens, kai man to labiausiai reikės. Arba, įsivaizduokime, kad aš pavagiu vandenį iš to, kuriam jo labiausiai reikia. Aš išgeriu vandenį, priversdamas jį kentėti, tuomet kada nors aš nebegalėsiu gerti, netgi jei vanduo bus mano rankose. Niekas neatsitinka be priežasties. Pažiūrėkite į šį augalą. Jis atsirado iš priežasties. Egzistuoja du dalykai: priežastis ir pasekmė. Kartais mes negalime pamatyti priežasties, bet visuomet galime matyti pasekmę. Šiuo atveju pasekmė yra šis gražus augalas ir šios gėlės. Bet mes nežinome kas pasodino priežastį, nors žinome, kad kažkas turėjo tai padaryti.
Priežastis ir pasekmė yra vienas ir tas pats. Priklauso nuo kurio atskaitos taško jūs pradėsite. Paimkime pavyzdį. Ši stiklinė yra apvali. Dabar pasakykite man, kur yra šios apvalios stiklinės pradžia? Tarkime, kad turi būti pradžia. Taigi, jei aš pasakysiu, kad čia yra pradžia, tuomet kur yra pabaiga? Pradžia ir pabaiga prasideda tame pačiame taške? Tai priklauso nuo jūsų požiūrio. Jei jūs žiūrėsite pagal laikrodžio rodyklę pradžia bus ten, kur pabaiga, o jei žiūrėsite prieš laikrodžio rodyklę, tuomet pabaiga taps pradžia. Tai, kas vadinama priežastimi ir pasekme priklauso nuo to, kaip jūs tai interpretuojate. Priežastyje slypi pasekmė, o pasekmėje priežastis. Sėkla talpina medį, o medis - sėklą. Medis yra ateities priežastis.
Žinote, viskas priklauso nuo to kaip jūs į tai pažiūrėsite.Taigi, todėl mes ir negalime išspręsti šios visatos problemų tiktai uždavinėdami klausimus. Kodėl Dievas sukūrė šį pasaulį?Jeigu Jis jį sukūrė, tuomet kada ? Po to kyla klausimas, ką jis veikė iki to? Klausimų gali kilti begalė. Pagrindinis dalykas, kurį turime suprasti yra tas, kad niekas neatsitinka be priežasties. Jūsų egzistencijos sėkla turi būti priežastis. Kodėl jūs visi gimėte šalyje, kur visko yra apsčiai? Kodėl jūs negimėte Bangladeše, Ruandoje ar Etiopijoje? Kur milijonų milijonai vaikų badauja ir miršta?
Tėvai netgi negali verkti dėl savo mirštančių vaikų. Jie žino, kad jų vaikai mirs po keleto dienų ar keleto savaičių. Visi jie panašūs į skeletus. Aš tai mačiau Bangladeše. Indija atsisakė duoti maisto tiems žmonėms - apie 10 milijonų pabėgėlių mažoje teritorijoje. Ten nėra nei vandens, nei elektros, nei maisto. Mirę ir mirštantys vaikai, jų kūnai guli purve ir visur mėtosi. Kai kurie jų jau yra mirę, kai kurie -bemirštantys, o jų tėvai, esantys šalia jų, neverkia. Ten nėra vandens netgi ašaroms.O čia vaikai gauna visą reikiamą dėmesį, kodėl taip yra? Ar Dievas tuo domisi?
Jei viską sukūrė Dievas, kodėl tuomet jis sukūrė tiek daug milijonų kenčiančių sielų, kai tuo pat metu kiti vaikai gimsta pilyse su sidabriniu šaukšteliu burnoje?Kokia viso to priežastis? Jeigu Dievas yra viso ko priežastis, tuomet už viską mes turime kaltinti jį. Bet Dievas yra bešališkas, kaip saulė. Saulė vienodai šviečia bet kokiomis sąlygomis. Saulė šviečia virš turtuolio baseino ir virš lūšnos, pilnos purvo. Jai nėra skirtumo tarp baseino ir purvino vandens.Ji šviečia vienodai. Taip pat yra ir su Aukščiausiaja malone; malonė yra visur. Ji šviečia visų mūsų širdyse. Bet mes užsimerkiame ir apsimetame, kad Jo nematome. Net neapsimesdami, mes netikime, kad Jis yra mumyse. Mes tikime, kad Dievas yra kažkur ir mus baudžia arba apdovanoja. Bet tai negali būti Dievas, kuris mus tik baudžia vien dėl to, kad mes negarbiname jo. Tuomet jis būtų didžiausias diktatorius! Perskaitykite klausimą dar kartą.
“Daugelį religijų jungia idėja, kad žmonės privalo kentėti, būti baudžiami; pvz. katalikų tikėjime, tai įkūnija pragaras, skaistykla.“
Swamiji: gerai, apsistokime ties šiuo klausimu.Daugelis religijų tiki pragaru ir dangumi. Kyla klausimas: kas gi yra atsakingas už pragarą ir dangų? Įsivaizduokime, kad aš sukūriau robotą, poną Roboti. Ką jūs kaltinsite jei robotas ką nors užmuš? Kūrėją, ar ne? O įsivaizduokite, kad robotas keliauja visus užmušinėdamas, ir jūs pagalvosite, kad tas žmogus, kuris sukūrė tokį robotą, greičiausiai yra monstras. Taigi, Dievas sukūrė Hitlerį. Dievas taip pat sukūrė ir Jėzų. Koks gi yra skirtumas tarp vieno kūrinio ir kito? Ar visa atsakomybė atitenka Dievui? Įsivaizduokite, kad jūs negalite tinkamai pasielgti ir jus nusiunčia į pragarą amžiams! Ką reiškia amžiams? Neribotą laikotarpį ateityje jūs turėsite kentėti, nes jūs gyvenate šimtą metų. Penkiasdešimt metų iš to šimto jūs praleidžiate miegodamas. Vaikystė jau praėjusi lyg sapnas. Po to ateina senatvė, jūs sėdite vežimėlyje iškaršęs ir su intraveniniu maitinimu, ir netgi negalite ištarti savo vardo. Per keleto metų laikotarpį, vadinamą jaunyste, hormonai yra labai intensyvūs, kraujo spaudimas aukštas ir tai vadinama gyvenimu. Kadangi per tokį trumpą laiko tarpą jūs negalite labai gerai išmokti visų šių etinių ir moralinių pamokų, ar tai reiškia, kad jūs būsite nubaustas amžiams? Ar būtų teisinga jei Dievas taip pasielgtų? Ir jei aš jo negarbinu, jis nusiųs mane į pragarą? Tai panašu į diktatorių. Jo rankose visa galybė. Taigi tai neteisybė, jei sakysime, kad Dievas nieko nesukūrė. Jis pats demonstruoja šį skirtumą. Dabar pakalbėsime apie išvadas. Kodėl gi žmonės kenčia. Kančia yra tokia pati iliuzija kaip ir sapnas.Sanskrite tai vadinama maya , bet jūsų tikroji prigimtis yra sat, chit ir ananda, t.y. egzistencijos absoliutas, žinojimo absoliutas ir palaimos absoliutas. Jumyse nėra nežinojimo(nemokšiškumo), nes jūs pats esate žinios - kiekvienas žmogus yra Dievo atvaizdas. Bet jūs tai pamiršote ir pradėjote tapatinti save su svajonėmis.
Pateiksiu jums paprastą pavyzdį, kad suprastumėte kaip ši iliuzija veikia. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas iš jūsų matėte nors vieną filmą savo gyvenime. Kai kurie filmai gąsdina. Pavyzdžiui prieš keletą metų aš buvau Londone. Tuo metu rodė “Egzorcistą“. Aš norėjau pamatyti kaip tokius filmus stato, nes kai aš buvau jaunas, mano dėdė buvo mantravadi , tikras egzorcistas. Mano namuose dėdė kiekvienos naujos mėnulio fazės metu naktimis giedodavo įvairias mantras; pats kontroliuodavo įvairias dvasias. Staiga paprasta namų šeimininkė tampa laukine.; prireikia 5-10 žmonių jai nulaikyti.Ji taip išalksta, kad jai prireikia tiek maisto, kiek užtektų 12-15 žmonių ir jį ji suvalgo per keletą minučių. Aš negalėjau suprasti visų šių dalykų, nes buvau jaunas. Žinojau, kad maistas keliauja tik viena kryptimi-per burną patenka į skrandį, po to į mažąjį žarnyną, colon ir t.t. Kai siela sugrįžta atgal, moteris vėl tampa normalia namų šeimininke. Po penkiolikos minučių ji sugrįžta ir valgo normalius pietus. Šis reiškinys sukėlė sumaištį manyje. Kas atsitiko su maistu? Kur jis pradingo? Vaikystėje daugelį kartų aš mačiau tokius dalykus. Viso to paaiškinimui nėra jokio mokslinio ar loginio paaiškinimo.
Kai išgirdau, kad šis filmas sukėlė sensaciją, aš paprasčiausiai norėjau sužinoti kaip jie tai padaro. Taigi, mes visi įšokome į taksi ir nuvažiavome jo pažiūrėti. Viena mergina iš Kalifornijos, pasakė, kad ji važiuos žiūrėti filmo tik tuomet jei ir aš važiuosiu. Ji nepasakė nenorinti to žiūrėti viena. Aš jos paklausiau, ko gi ji bijanti. “Tu gi nesi kokia laukinė, žinai, kad filmai kuriami Holivudo studijose. Filmas - tai šviesos ir šešėliai, ir tu žinai, kad tai tik iliuzija.“ Ji atsakė:“Taip, Swamiji, tai iliuzija.“ Šviesa užgeso ir staiga ekranas atgijo, žmonės mėtėsi pupų sriuba, lova pradėjo siūbuoti ir t.t. Toji mergina pradėjo rėkti. Aš jai bakstelėjau alkūne. Ir užsimerkė ir pasakė:“tai iliuzija, tai tik iliuzija.“ Po to ji atsimerkė ir vėl pradėjo rėkti. Ji -išsilavinusi, viską intelektuliai supranta, bet vistik negali atskirti iliuzijų. Ji tampa iliuzijos dalimi.
Taigi, taip pat ir ši visata yra iliuzija! Mes visi vaidiname šį vaidmenį. Mes esame kosminės iliuzijos, vadinamos maya, dalis. Jei jau paprastas filmas gali sukelti tiek problemų, tai kokių problemų gali iškilti dėl kosminės maya iliuzijos. Štai kodėl taip kalba Krišna Bhagavad Gitoje: “ O, Arjuna , labai sunku nugalėti šią kosminę iliuziją. Tik tą, kuris atsiduos man, aš išgelbėsiu.“ Jūs neturite jokios galios. Esate kaip žmogus, verkiantis sapne. Vienintelis būdas padėti tokiam žmogui, tai pažadinti jį. Tik Dievas gali pažadinti mus iš šio kosminio sapno. Mūsų protas taip pat yra maya, individualusis maya ir Siva yra Aš. Protas dirba kiekvieną dieną, apgalvodamas įvairius dalykus. Jūs matote merginą ir vadinate ją savo žmona. Vadovaudamasis šia mintimi, jūs vaidinate vyrą. Po to gimsta vaikai, o jūs sakote, tai mano vaikai ir jūs žaidžiate šia mintimi.Ir toliau mes tik tęsiame žaidimą, niekada nebandydami atpažinti tikrojo Aš. Toks tat yra skirtumas tarp Dievą suprantančios (priėmusios) sielos (God- realized soul) ir paprasto žmogaus. Tai yra viskas ir nieko daugiau. Dievą suvokęs žmogus taip pat gali turėti iliuzijų, bet jis jose nedalyvauja - tik esti liudininku, visko stebėtoju.
Taigi Dievas turi du aspektus: statinį ir kinetinį. Šiva ir Šakti (Siva and Shakti) yra Dievo įrodymas ir jam būdinga prigimtis. Jūs negalite pasakyti, kodėl Dievas kuria arba kodėl egzistuoja iliuzija, todėl, kad klausimas “kodėl“ egzistuoja tik jūsų mintyse. Kai jūs pabundate iš sapno, klausimų nebelieka. Kai jūs atsibundate ketvirtojoje stadijoje, jūsų sapnas pradingsta, skausmas išnyksta. Jūs suprantate, kad “aš niekada negimiau, nebuvau sukurtas, niekada neegzistavau. Aš visada esu transcendentinėje būklėje. Aš visada esu toje aukščiausioje būklėje.“
Taigi nėra nei nežinojimo, nei pragaro, nei dangaus. Dangus ir pragaras yra tik jūsų supratime.
Dar vienas paprastas pavyzdys-aš tik papasakosiu jums savo istoriją. Brenas ir aš skridome iš Tel Avivo į Kairą per Sueco kanalą. Su savimi aš turėjau daug amunicijos - taip vadinamų medetkų. Mes užpildėme skrydžio planą į Nikosiją. Kai jau buvome nuskridę 50 mylių, staiga pakeitėme kursą. Čia pat išgirdome balsą, sakantį: “prašome grįžti į pradinį kursą, nes jums gresia pavojus būti nušautiems.“ Tada aš pasakiau:“prašau sudaryti mums naują skrydžio planą per Egiptą per Sueco kanalą. Israelis atsakė:“Jūs negalite ten skristi tiesiogiai, nes būsite nušauti.“ Tada aš atsakiau:“daug žmonių žuvo kariaudami, o mes, du žmonės, esame pasiruošę mirti taikos vardan.“
Po to aš išjungiau radiją. Jie atsiuntė mums mažą lėktuvą, kuris skrido taip arti mūsiškio, kad mes galėjome matyti pilotą. Niekada anksčiau taip nebuvome skridę. Aš galėjau matyti Izraelio karinį lėktuvą, sakantį man “apsisuk, apsisuk.“
Tuo metu mes buvome netoli Sueco kanalo. Staiga įvyko staigus sprogimas, lėktuvas pradėjo siūbuoti, o aš praradau kontrolę, “O, dieve, mus pašovė, Brenai, medituokime.“ Pamaniau, kad lėktuvas dūžta, bet po keleto minučių jis išliko toks pat. Pilotas atidavė mums lėktuvo sprogmenis, po to žuvo.
Mes perskridome Sueco kanalą. Išmėtėme lapelius ir gėles. Mes “užbombordavome“ juos, po to nuskridome į kitą pusę. Mes išvydome abiejų šalių kareivius, gyvenančius dykumoje, apkasuose. Tai buvo taip nuobodu, ir staiga atskrido gražus spalvotas lėktuvas, pradėjo mėtyti atsišaukimų lapelius ir jie nubėgo jų rinkti.
Po to mes nuskridome į Egiptą. Jie galėjo mus nušauti, nes skrydžiai per Sueco kanalą buvo uždrausti.Iki Kairo buvo likę apie 100 mylių, kai beliko 50 ar 60 mylių iki Kairo, mes paskambinome tuo pačiu klausimu. “Prašome pateikti mums nusileidimo instrukcijas.“ Išgirdome triukšmą. “Kas davė jums leidimą, jums negalima čia atvykti.“ Trys ar keturi lėktuvai sukiojosi aplink mus, kaip sename filme, kur traukinio vagonai su aplink jojančiais indais. Mes jiems pasakėme: “prašome atšaukti savo lėktuvus ir duoti mums leidimą.“ Galiausiai jie sutiko. Tik nusileidę mes įteikėme jiems gėlių ir stengėmės įteikti jiems taikos atsišaukimų lapelius. Bet jie nieko neėmė. Tuoj pat privažiavo džipas ir jie paprašė mus lipti į jį.Visur stovėjo stebintys kareiviai. Dieve mano, koks priėmimas!
Mes išvydome Gadafio ir Assado iš Sirijos portretus. Mes atvykome grynai netinkamu metu. Assado ir Gadafio lėktuvai jau turėjo atskristi, o Sadatas iš Egipto buvo atvykęs jų pasitikti. Taigi, priėmimas buvo skirtas ne mums.
Mums užrišo akis ir kažkur vežė maždaug valandą laiko. Jie atvedė mus į mažą priėmimo kambarį ir atrišo akis. Po to jie atskyrė mus vieną nuo kito ir pradėjo apklausą. Pirmasis klausimas buvo toks: “Ką jūs sutikote būdami Izraelyje?“ Aš atsakiau, kad sutikau daug žmonių. Užvakar į mūsų paskaitą atėjo apie 400 žmonių.
“Su kuo jūs susitikote?“ Galvoje jis turėjo pareigūnus.
“Aš norėjau susitikti su Golda Meir, premjere, bet ji buvo užsiėmusi. Tuo metu gynybos ministras buvo Moshe Dayan, bet jis taip pat neturėjo laiko“
Tada jis pasakė,“ Mes sakėme jums neskristi čia.“ “Taip, jūs sakėte, bet aš gavau kitą nurodymą iš kitos dimensijos.“ Be abejo, jis, kaip ir visi jie, užsirašė viską su kuo aš buvau susitikęs. Po to jie užklausė apie Bren Jacobson.
“Ar tu pasitiki juo?“
“Žinoma, aš pasitikiu juo.“
“Ar tu žinai, kad jis yra žydas.“
“Taip, žinau.“
Planetos Žemės pase yra visų religijų simboliai, įskaitant kryžių ir Dovydo žvaigždę. Islamo simbolis taip yra. Jie paklausė manęs kodėl ir aš atsakiau: “Aš tikiu visomis religijomis; viskas yra viena.
Tai užtruko 2-3 valandas. Po to jis paprašė manęs pasirašyti apačioje. Aš pasirašiau net neskaitęs.
“Ar nenorite perskaityti? Kadangi rytoj jūs būsite teisiamas, prašau viską perskaityti.“
Aš atsakiau:“Aš pasakiau tiesą, o ką jūs manote, tai jau jūsų problema. Ir vėl jie nuvedė mane į mano celę. Ten aš buvau pats su savimi, jie uždegė ryškią šviesą ir atnešė man maisto. Po 2 ar 3 valandų atėjo Brenas. Jie vėl užrišo mums akis ir nuvedė į kitą kambarį.
Visi langai buvo uždaryti. Mes nežinojome kiek ilgai mums teks būti šiame Egipto kalėjime. Bet mums tai nebuvo problema, nes, kaip jūs žinote mes esame jogai. Jie nešė mums vegetarišką maistą; mes galėjome medituoti ir daryti asanas ir pranajamą. Brenas pradėjo užsiiminėti Surya Namaskar, o aš pradėjau skaityti knygas ir t.t. Aš žinojau, kad šioje vietoje yra slapto pasiklausymo prietaisai, todėl pradėjau cituoti Koraną.
Kitą dieną jie mus nufotografavo ir paėmė pirštų antspaudus. Po to pasakė mums: “Mes sužinijome, kad jūs atvykote su taikos misija, ir dabar tris dienas jūs Būsite Egipto Vyriausybės svečiai. O po 3 dienų galėsite išvykti. Taigi, jie nuvežė mus į Nile Valley ir Hiltoną. Mes puikiai priešpiečiavome valtyje. Jie viską ypatingai paruošė pareigūnų klube. Tai buvo pirmas kartas, kai jie priėmė žydą į pareigūnų klubą.
Vėliau jie nuvežė mus prie Piramidžių ir jodinėjome kupranugariais. Mes buvome oficialiai priimti - su dideliais limuzinais ir eskortu, bet vakarais jie parveždavo mus atgal į kalėjimą. Mes turėjome laiko medituoti ir atlikinėti sadhana. Mes buvome labai laimingi. Paskutinę dieną jie atvyko paimti mus į kelionę po muziejus. Juose laikomos labai gražios senovinės brangenybės, po muziejų apžiūrėjimo jie pasakė: “Svami, kadangi tu rytoj išvyksti, mes norėtume, kad tu pamatytum mūsų egiptietišką kultūrą. Mes norime pasiimti tave į naktinį klubą.“
Aš atsakiau: aš esu Svamis ir nevaikštau į naktinius klubus. Bet jis vistiek reikalavo. Taigi, mes įsėdome į limuziną ir jie nuvežė mus į geriausią naktinį klubą. Aš niekada anksčiau nebuvau buvęs jokiam naktiniam klube. Jie pasodino mus geriausiose vietose ir pateikė puikiausią meniu.“Prašome užsisakyti, ką tik norite.“ Vegetarams čia buvo tik apelsinų sultys. Ir jie viską užsakė vyriausybės lėšomis.Iki prasidedant šou, mano akys buvo pilnos dūmų ir aš negalėjau kvėpuoti. Aš mieliau jau būčiau grįžęs į savo kalėjimą. Ten buvo grynas oras ir aš galėjau daryti ką panorėjęs. Čia oras mus žudė , mums tai buvo tikras pragaras. Bet jiems visa tai patiko, viską jie gavo už dyką. Nenoriai jie parvežė mus atgal apie 3 valandą.
Kitą dieną jie vėl bandė mus tikrinti ar mes kartais ne šnipai. Jie išsivežė mus apsipirkti ir pavaišino šviežiomis mango sultimis. Jie nuvežė mus į vieną vietą ir mes pamatėme keletą amerikiečių, kurie praėjusią naktį buvo naktiniame klube.Brenui buvo labai smagu sutikti kitus amerikiečius. Jis pradėjo kalbėti ir aš supratau, kad tai suorganizuota. Jie nori pamatyti ar mes neketiname perduoti jiems kokių nors žinučių. Taigi, jie tikrino mus daugelį kartų.
Galiausiai jie nuvežė mus prie mūsų lėktuvo. Jis buvo pripildytas kuro ir visi atėjo pasižiūrėti taikos lėktuvo, įskaitant ir karo pareigūnus. Prieš tai jie nuvežė mus į vietą, kur buvo gaminamos karinės transporto priemonės. Nė vienas žydas niekada nebuvo įleistas į karinę teritoriją. Bet mes su Brenu nuėjome ten be jokios baimės. Aš ketinu pasakyti du dalykus. Malonumas tampa skausmu; tas naktinis klubas tapo pačia skausmingiausia vieta, kurioje aš esu kada nors buvęs. Bet kalėjimo prižiūrėtojams ir visiems kitiems naktinis klubas buvo tarsi dangus. Taigi, vieno žmogaus dangus kitam yra kalėjimas, ir atvirkščiai.
Kitas dalykas, kurį noriu pasakyti yra tas, kad mes nuvykome į Egiptą su meile - be vizų ir pasų. Netgi žydą jie priėmė kaip garbingą svečią. Jam viskas buvo rodoma, įskaitant ir karinę ginklų gamyklą. Taip iš tikrųjų buvo. Ar dabar jūs suprantate?
Nėra nė vieno, kuris neapkęstų jūsų, jei jūs ateinate su meile. Kur aš einu su meile ir gėlėmis, aš gaunu tokį patį atsaką. Bet kaipgi mes galime sustabdyti problemą Airijoje? Užmušinėdami vieni kitus jūs niekada neišspręsite problemų. Tik meilės pagalba. Mylėk savo artimą kaip pats save.
Taigi, mes galime sukurti taiką visatoje. Bet pirmiausia mes privalome susikurti taiką savo viduje. Toks šio vizito tikslas. Religija teigia, kad egzistuoja pragaras ir dangus. Tas pats pragaras kitam yra dangus. Aš jums papasakosiu trumpą istoriją ir užbaigsiu. Istorija yra apie tai, kaip keletas žmonių nuėjo pažiūrėti kaip žmonės gyvena danguje ir pragare. Pirmiausia jie nuėjo į pragarą. Žmonės sėdėjo prie maistu padengtu stalo. Bet prie jų rankų ilgi mediniai šaukštai buvo pririšti taip, kad jie negalėjo sulenkti rankų. Jie iš paskutiniųjų stengėsi pavalgyti, o maistas liejosi ant grindų, kol jo visai neliko, o jie badavo ir kentėjo. Taigi, po to jie nukeliavo į dangų pažiūrėti kaip ten žmonės gyvena. Ten žmonės turėjo auksinius stalus, auksines kėdes, ir auksiniai šaukštai buvo pririšti prie jų rankų taip pat, kaip ir tiems, esantiems pragare. Dieve mano, kaipgi jie ketina valgyti? Bet jie mėgavosi maistu. Ir kaipgi? Jie maitino vienas kitą.
Kuomet jūs galvojate apie kitų laimę, tuomet ir yra laimė. Bet jei jūs galvojate apie save - mano laimė, mano galia, mano šis daiktas - tai vadinama pragaru. Nėra nei pragaro, nei dangaus - kaip matote, jūs patys tai susikuriate. Kai yra meilė, jūs galite maitinti vienas kitą. Taigi, maitinkime vieni kitus.“Mylėk savo artimą kaip pats save“ - šia mintimi ir užbaigsiu.
Būkime laimingi visada!